4.
– Ei, Lukai… – pasigirsta šnabždesys, o paskui jį nuvilnija dar kiti.
– Neskubėk…
– Sustok, pailsėk…
– Prisėsk…
Berniukas pajunta, kaip kažkas sugriebia jo koją. Lukas iškelia šiaurietiško ėjimo lazdą ir iš visų jėgų duria apačion.
– Aaaaai, išdūrei ir kitą akį! – kažkas suaimanuoja tuo pačiu balsu.
– Nors koks skirtumas, vis tiek per rūką nieko nematau…
Aplink Luko ausis ir vėl ima sūkuriuoti šnabždesiai.
– Prisėsk ir pailsėk…
– Lukai…
– Nesustok ir eik. Tik nesustok!
Lukas suklūsta. Vienas šnabždesių berniukui pasirodo kitoks.
– Mama, čia tu?
– Aš, Lukai. Tik jokiu būdu nesustok! Jei stovėsi vietoje, jie tave pasigrobs!
